sąjunga

są́junga sf. (1), sąjungà (3^a) FT; Rtr 1. glaudus asmenų, grupių, klasių bendravimas, ryšys: Darbininkų klasės ir valstiečių sąjunga yra vienas iš tarybinės valstybės jėgos šaltinių (sov.) rš. Trijų sąjunga buvo nusiteikusi rimtai pulti Bertašius Vaižg. Kultūrinės sąjungos tarp sengraikių ir semitų regimos iš jų abėcėlių LTII180. 2. susitarimas, susivienijimas kuriam nors tikslui: Sudaryti są́jungą DŽ. Sąjungų jokių nereikia su ordinu ir net su kunigaikščiais J.Gruš. 3. valstybinis ar visuomeninis susivienijimas, organizacija: Tarybų Sąjunga tapo galinga industrine valstybe (sov.) sp. Komunistinio jaunimo sąjunga (sov.) sp. Profesinė są́junga DŽ. Amatininkų, darbininkų, mokytojų, studentų są́junga NdŽ. Tautų są́junga NdŽ. 4. NdŽ, LKAI117(Brt) spragilo jungas: Pritaisiau naują są́jungą Žsl. 5. geležinė kabė medinėms sąrantoms sutvirtinti: Sukalk kelias są́jungas, tada neklibės Kvr. 6. Sut arka: Sąjunga apskrita SD124. Pereiga pro vartus po apvalią mūrytą sąjungą iš viršaus A.Baran. 7. pakinktai: Sąjungos arklių SD329. 8. (neol.) LL233 gram. jungtukas: Nekaitomus žodelius, kuriais jungiame sakinio dalis arba ištisus sakinius, vadiname jungtukais, arba sąjungomis J.Jabl. Apie prielinksnius, jausmažodžius, sąjungas autorius savo gramatikoje beveik nekalba LTII320(J.Jabl).